Šis centras yra įsikūręs Alantos miestelyje Molėtų raj. Nuo Švenčionių PRC jis yra nutolęs 80 km. Grupės mokiniai vyko kartu su savo profesijos mokytojais.
Viešnagės Alantoje metu besimokydami, taikėme kitokius mokymosi metodus, kurie apėmė projektinį darbą, mokymąsi netradicinėse aplinkose ir praktinę veiklą, leidžiančią geriau įsisavinti informaciją bei ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą.
Pirmą dieną susipažinome su vaisių ir uogų džiovinimu šaltyje. Kitaip vadinama liofilizacija. Tai vakuuminis šaldymo ir džiovinimo procesas, kuris padeda išsaugoti visas biologines produkto savybes. Vertingos maistinės medžiagos lieka nepakitusios, produktas nepraranda spalvos, aromato, skonio, taip pat išlieka jo forma ir gabaritai. Visi vertingi vitaminai taip pat išlieka produkte. Paragavome aviečių, agrastų, slyvų ir kitų uogų, bei daržovių.
Augalininkystės produktų tyrimų laboratorijoje su profesijos mokytoja Vida bandėme padauginti augalus kitokiu būdu: iš vienos augaliuko šakelės su specialiu mėgintuvėlyje esančiu skysčiu. Tai vadinamas meristeminis/ląstelinis dauginimo būdas.
Vėliau vykome į Alantos dvarą. Jame veikia palaimintojo Teofilio Matulionio muziejus ir Vaidoto Žuko meno galerija. Muziejaus darbuotoja Jolanta mums papasakojo dvaro istoriją ir pakvietė pakilti į bokštą, iš kurio atsivėrė įspūdingas vaizdas. Taip pat gėrėjomės gražiu ir išpuoselėtu šio dvaro parku su vandens tvenkiniais ir upeliu. Sužinojome, jog dvare yra rengiami įvairūs pasirodymai, koncertai, parodos. Apžiūrėjome Vaidoto Žuko meno galeriją, palaimintojo Teofilio Matulionio ekspoziciją, etnografijos parodą, medžio drožėjo Jono Matelionio unikalių drožinių bei etnografinių žemės ūkio technikos įrenginių modelių kolekciją. Taip pat dvare įrengta patalpa, skirta pagerbti bibliotekininkę ir muziejininkę Elvyrą Satkūnaitę. Vėliau keliavome į laukus, esančius šalia dvaro, kur pasodinti du nedideli paulovnijos medelių plotai. Susipažinome su jų auginimo technologija ir iššūkiais, su kuriais susiduriama juos auginant.
Kitą dieną su mokytoja Aušra išmokome, kaip paruošti žemės mišinius sodinimui ir teisingai įsodinti meilūnus, dar vadinamus amariliais, į vazonėlius su drenažu. Klausėmės Ramunės paskaitos apie bičių darbininkių gyvenimą ir sužinojome daug naujo. Pamokos metu galėjome iš arti apžiūrėti bičių namelius, korius ir vaškuoles, paskanavome natūralaus bičių sunešto medaus. Iš vaškuolių plokštelių, su mokytojos pagalba, susukome po žvakutę, kurią galėjome parsivežti namo.
Dar mūsų laukė kelionė į arklides. Ten padraugavome su ponių šeimynėle, pasigrožėjome ja bei pašėrėme duona. Kitas sustojimas – biodujų jėgainė. Iš arti stebėjome biodujų gamybos procesą. Toliau – medienos dirbtuvės ir grūdų džiovinimo laboratorija. Grįžę į klases kibome į floristiką iš drobės. Sukome gėles, kurias galima pritaikyti įvairiose kompozicijose, gaminome vabzdžių viešbučius, ypač naudingus mūsų soduose.
Paskutinė viešnagės diena buvo skirta susipažinti su visa žemės apdirbimo technika: nuo smulkios iki labai stambios. Išbandėme kaip veikia skarifikatorius, kurio pagalba galima naikinti samanas bei supjaustyti paviršinį žemės sluoksnį ir kultivatorių, išpurenantį žemės paviršių.
Mums, DAP24 grupės mokiniams, labai patiko šie mokymai. Daug sužinojome, daug ką išbandėme. Dėkojame Aukštaitijos profesinio rengimo centrui ir Švenčionių PRC profesijos mokytojams už mums suteiktą puikią galimybę pasimokyti, įgyti naujų įgūdžių ir žinių bei tobulinti savo gebėjimus per naujas veiklas.
DAP24 grupės seniūnė Jonė Cicėnaitė
