Malta- puiki Europos Sąjungos šalis-sala Viduržiemio jūroje, strategiškai svarbioje vietoje , rūpėjusioje visiems užkariautojams. 19 a. šalis priėmė Didžiosios Britanijos pagalbą, tokiu būdu perimdama dalį britiškos tvarkos, kultūros, tradicijų ir, žinoma, kalbą .Nepriklausomybę Malta tapo 1964 metais. Sostinė Valeta miestas – tvirtovė, kaip ir visa sala. Valstybinė kalba- anglų. Šios kalbos ir mokėmės 6 dienas po 3 valandas kasdien po pietų. Užsiėmimai vyko EASY school of LANGUAGES beveik pačiame sostinės centre, o gyvenome kitame mieste už 15 kilometrų, todėl turėjome miestą pasiekti viešuoju transportu. Čia ir prasidėjo mūsų komunikacinių ir orientavimosi žemėlapiuose įgūdžių lavinimas, puolėme naudotis navigacija, kuri, deja, kartais nuvesdavo į kitą pusę. Buvome visiškai savarankiški, turėjome išgyventi be vertėjų ar gidų pagalbos. Užbėgdama už akių turiu pasakyti, kad didelių problemų neturėjome, sugrįžome namo sveiki ir gyvi, pramokę anglų kalbos ir „prisijaukinę“ egzotišką, savitą ir kupiną antonimų ( ne tik lingvistinių) salą. Buvome apdovanoti studentų pažymėjimais – puiki patirtis, kai tau 60+!
Apie mokymus. Buvome suskirstyti į dvi grupes: pirmojoje žinias gilino mokytoja Danutė ( pažengusieji) ir mes keturi (pavaduotojas ugdymui Romualdas, individualios priežiūros profesijos mokytoja Loreta, informatikos ir matematikos mokytoja Valentina ir aš) mokslus krimtome „beginerių“ – pradedančiųjų grupėje. Reikia pažymėti, kad grupes ne patys pasirinkome, o gerokai prieš komandiruotę pildėme testus, kurie ir atvedė į reikiamą klasę. Keista ir įdomu mokytis kartu su dvidešimtmečiais italais, trisdešimtmečiu libaniečiu, vidutinio amžiaus japonais, kai tave bando prakalbinti puikios mokytojos Vera iš Bosnijos-Hercogovinos. Italė mokytoja Mia Diana dirbo su pažengusiųjų grupe, kurioje mokėsi jau puikiai kalbanti mūsų Danutė. Mokytojos buvo griežtos, neleido vėluoti ir tinginiauti. Priklausomai nuo lygio skyrėsi ir temos, ir užduočių sudėtingumas. Visi išbandėme save skaitydami, rašydami, demonstruodami teksto suvokimą. Buvo šiek tiek gramatikos: išmokome vietos prielinksnius, įvardžius. Stipresniųjų grupė daugiau dėmesio skyrė kalbos taisyklėms, turėjo rišliai papasakoti apie ateities svajonių transportą. Daug dirbome poromis, grupėse… ir nebūtinai su kolegomis iš Lietuvos. Mano porininkai dažniausiai buvo jauni žmonės italai, todėl išmokau žodį „kapito“ ( supratau). Paskutinės pamokos metu atlikome tekstą, kurį išlaikėme visi.
Turėjome pakankamai laiko pažinti ne tik sostinę, bet ir nedidelę salą, kurios plotas 316 kv. kilometrų. Aplankėme auksu tviskančią šv. Jono katedrą, kurios puošyba rūpinosi visi aštuoni Europos riterių ordinai, o vieną salę puošia italų dailininko Karavadžio įspūdingo grožio ir dydžio paveikslas „ Švento Jono nukirsdinimas“. Aišku, katedra įrašyta į Europos paveldo objektų sąrašą. patiekalų. Ragavome maltietiškų, itališkų, jūros gėrybių, kurie mano skoniui buvo aštroki. Bet tai jau pietų šalių kulinarinis savitumas. Niekas nedrįsome išbandyti austrių ( tai nusiviltų mumis gurmanas Užkalnis) ir arklienos, nes kaip galima taip pasielgti su mūsų liaudies dainose apdainuotu žirgeliu…
Savaitė pralėkė žaibo greičiu. Jeigu paklaustumėte manęs, kas paliko didžiausią įspūdį, atsakyčiau , kad pamokos. Maltoje lankiausi jau trečią kartą, ši sala turi ypatingą trauką, siūlau įvertinti skaitytojams.
Ir dar- pora žinučių: lauktuvių atvežkite draugams Mdinos (senosios sostinės stiklo papuošalų). Tinka ir vyrams, ir moterims, be to, neužima daug vietos. Antroji- didžiausias Maltos plėšrūnas žvėris zuikis!
Malta- Europos Sąjungos šalis, kurioje susijungia daug kultūrų, aplanko begalė turistų, joje šviečia saulė 360 dienų metuose. Net ir vienas nuvykęs nepasiklysi, jeigu moki paklausti angliškai.
Milda Gustienė-Vilniškė
