Į stažuotę išvykome autobusu. Nors mūsų komanda buvo puiki, bet kuo labiau tolau nuo namų, tuo liūdniau darėsi, nes suvokiau, kad ilgą laiką būsiu nutolusi nuo savo artimųjų bei draugų. Tačiau atvykusi į Lenkiją, maloniai nustebau. Mus pasitiko vadovas Tomas. Šis žmogus mane labai sužavėjo savo mandagiu elgesiu ir nuoširdžiu bendravimu.
Praktikos metu susipažinau su miško darbininkais. Nors nemoku lenkų kalbos, bet pavyko susikalbėti. Visi buvo labai draugiški ir geranoriški. Kibom į darbus. Teko anksti keltis ir daug vaikščioti po miškus, matuoti bei numeruoti medžius, kuriuos pjūklininkai nupjaus ir vėliau ši mediena bus paruošta pardavimui. Praktikos metu įgijau naujų žinių, gavau miškininko sertifikatą. Viskas pavyko puikiai. Viršininkas ir projekto darbininkai mane įvertino puikiai. Džiaugiausi, kad mane išlydėdami, sakė, jog esu laukiama ir bet kada galiu sugrįžti. Tai man buvo didžiausias įvertinimas.
Žinoma, praktikos metu mes ne tik mokėmės ir dirbome, bet turėjome galimybę pakeliauti bei papramogauti. Pirmosiomis dienomis susipažinome su Navajovos miesteliu, kuriame apsistojome. Vėliau mums aprodė įžymias vietas. Labai sužavėjo kalnai, jų grožis ir didybė. Lankėmės didžiausiame Europos turguje, Krokuvos senamiestyje, žavėjomės pilimi, muziejų eksponatais.
Nors pirmą kartą buvau taip toli išvykusi ir jaučiau namų ilgesį, bet kelionė pateisino visus lūkesčius. Norėčiau padėkoti Švenčionių profesinio rengimo centro darbuotojams už galimybę dalyvauti projekte. Džiaugiuosi, kad manimi tikėjo ir pasitikėjo. Jei pasitaikytų galimybė dar kartą dalyvauti tokiame projekte, sutikčiau negalvodama.
Valerija Ivanovaitė, Švenčionių profesinio rengimo centro
miško darbuotojo specialybės mokinė
