Kokybės vadyba Europos Sąjungos profesinio mokymo įstaigose

Modelio esmę sudaro 6 komponentai, kurie siūlo mokyklai pagrindines kokybės gaires, kurias ji pati – atsižvelgdama į savo specifiką ir savo aplinką – sau adaptuoja:

Pagal Q2E modelį savęs vertinimas mokykloje vykdomas šešiais lygmenimis ir etapais:

1) konstruojamas kokybės vaizdinys (centre – Qualitätsleitbild der Schule) – mokykloje vykdomas realios situacijos ir lūkesčių vertinimas, savęs vernustatomas šių dviejų kontekstų santykis ir tikslūs veikimo etapai;
2) individualus grįžtamasis ryšys ir asmeninės kokybės užtikrinimas (virš centro – Individualfeedback und persönliche Qualitätsentwicklung). Šiuo etapu siekiama mokykloje suformuoti grįžtamojo ryšio kultūrą. Tai yra, siekiama, kad kiekvienas mokytojas apie savo darbą pamokoje reguliagautų grįžtamąjį ryšį iš mokinių, tėvų ir savo kolegų. Šiuo atveju Q2E modelyje labiau akcentuojamas pamokos tobulinimo lygmuo, tačiau grįžtamasis ryšys yra asmeninio mokymosi instrumentas profesinio ir asmeninio tobulėjimo prasme. Diegiant grįžtamojo ryšio kultūrą, svarbiausias yra mokyklos vadovybės vaidmuo;
3) savęs vertinimas ir mokyklos kokybės užtikrinimas (centro kairėje – Selbstevaluation und Qualitätsentwicklung der Schule). Turimas galvoje visos mokyklos, kaip sistemos, savęs vertinimas. Mokykla priklausomai nuo situacijos turi pasirinkti: įsivertinti vieną pasirinktą sritį arba atlikti visuminį tyrimą, nes yra sukurtas klausimynų paketas. Šiame etape svarbu, kad mokykla racionaliai paų tyrimų duomenis nusistatydama problemas ir formuluodama sprendimų būdus;
4) kokybės procesų valdymas administraciniu lygmeniu (centro dešinėje – Steuerung der Q-Prozesse durch die Schulleitung). Šiame etape mokyklos administracija turi tikslingai ir disciplinuotai suvokti savo vaidmenį, nes būtent mokyklos vadovai privalo būti iniciatoriai ir pagrindiniai koordinatoriai užtikrindami mokyklos veiklos kokybės procesus. Išskirtinė reikšmė šiame etape teikiama įgalinimui veikti;
5) išorinis kokybės vertinimas (centro apačioje – Externe Schulevaluation (Fremdevaluation))
6) sertifikavimas (centro apačioje – Zertifizierung)
5 ir 6 etapai vyksta lygiagrečiai, jų atskirti neįmanoma. Šiame etape į mokyklos savęs vertinimą įsitraukia išorės asmenys (tyrėjai). Mokykla ne tik gauna duomenis, bet ir išorės ekspertų atsiliepimą. Mokykla, atlikusi išorinį vertinimą, gali, jei nori, savo Q2E kokybės sistemą sertifikuoti.
Q2E modelyje tiriamos 5 veiklos sritys, o jas sudaro 15 dimensijų. Tiriamos sritys, pradedant kontekstinių, žmoškųjų ir materialiųjų sąlygų įvertinimu, ugdymo proceso ir rezultatų vertinimu bei lyginimu su pamokos ir visos mokyklos ugdymo programa ir baigiant kokybės vadybos procesų vertinimu. (Vertinamos mokinių ir mokyklos darbuotojų socioekonominės, psichologinės ir ergonominės sąlygos, mokyklos kultūra ir klimatas (vertinamas bendruomeniškumas ir tėvų įsitraukimas, sveikatos politika). Analizuojama ugdymo proceso sėkmė: pamokų organizavimo, ugdymo ir ugdymosi procesų kokybė, sujungiant ne tik didakprocesus, bet ir mokinių atsakomybę bei įsitraukimą į mokymąsi. Vertinamos mokyklos bendruomenės narių kompetencijos ir profesionalumas (pavyzdžiui, vertinami formalūs ir neformalūs vadovavimo mokyklai aspektai, pedagogų ir vadovų profesionalumas, bendrųjų bei profesinių kompetencijų tobulinimas). Savęs vertiriamas mokyklos politikos lygmuo: kaip formuojama ir įgyvendinama kokybės vadyba, kokiais būdais ir priemonėmis stebimi mokyklos veiklos pokyčiai ir rezultatai. )

Škotija

Škotijos vyriausybė taip pat remia mokyklų savęs vertinimo programą, inicijuoja savęs vertinimo kryptis ir tyrimų instrumentus. Programa vidinei mokyklų kokybei užtikrinti vadinama AifL (angl. k. Assessment is for Learning). Jos tikslas – aktyviai įtraukti žmones į savęs vertinimo procesą, siekiant gauti informacijos apie besimokančius ir edukacines aplinkas, mokyklą ir švietimo sistemą. Škotiškajame modelyje į procesą įtraukiama visa mokyklos bendruomenė (mokiniai, tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai) ir išorės subjektai: vietos savivaldos administracijos atstovai, tyrėjai, inspektoriai. AifL programoje, skirtingai nuo kiek įvairiapusiškesnio Q2E modelio, savęs vertinimu siekiama trijų tikslų, būdingų pedagoginei ir didaktinei veiklai klasėje tobulinti, sukuriant specifinę, grįžtamuoju ryšiu grindžiamą tobulėjimo kultūrą:
* įsivertinimas mokymuisi (angl. k. Assessment FOR Learning) – skirtas įtvirtinti mokymui ir mokymuisi klasėje;
* įsivertinimas kaip mokymasis (angl. k. Assessment AS Learning) – naudoti įsivertinimą kaip mokymosi priemonę mokytojo ir mokinio autonomijai ugdytis;
* mokymosi įsivertinimas (angl. k. Assessment OF Learning) – savęs vertinimo rezultatai skirti nustatyti mokymosi ir mokyklos veiklos efektyvumui.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai apima ugdymo proceso pažangos rezultatus, naujų mokymo ir mokymosi strategijų kūrimą ir panaudojimą.
Vertinimas atliekamas kiekviename mokymosi etape.

Malta

Maltos profesinio rengimo centre MCAST, kuris vienija visos šalies įvairių sričių profesinio mokymo įstaigų (fakultetų/skyrių) veiklą, pradėta taikyti Jungtinėje Karalystėje EDEXCEL (angl. Educational Excellence – didžiausios Jungtinės Karalystės žinių tikrinimo organizacijos, priklausančios PEARSON grupei) naudojama vidinės kokybės užtikrinimo sistema. Malta siekia, kad MCAST absolventai būtų konkurencingi darbo rinkoje, jų kvalifikacija būtų pripažinta Jungtinėje Karalystėje, kurios kolonija anksčiau buvo Malta. EDEXCEL profesinio mokymo įstaigai išduotas sertifikatas garantuoja profesinio mokymo kokybę, patvirtina, kad sertifikatą turinčioje profesinio mokymo įstaigoje įgyta kvalifikacija atitinka Europos kokybės standartus.
EDEXCEL sistema paremta savęs vertinimu kaip ir anksčiau minėtose šalyse (Vokietijoje ir Škotijoje). Edexcel modernizuoja, tobulina savęs vertinimo metodus, kuria savęs vertinimo technikas, teikia pagalbą ir mokymus šioje srityje mokytojams ir mokyklų vadovams, analizuoja mokinių poreikius, plėtoja „kokybės kultūrą” profesinio mokymo įstaigose.
Profesinio mokymo įstaigos savęs vertinimas atliekamas įvairiuose mokyklos veiklos etapuose, pvz. vertinimas po įstojimo į mokyklą (klausimynai mokiniams), praėjus kiekvieną mokymo etapą/modulį (klausimynas mokiniams ir mokytojams). Mokiniams (ir mokytojams) duodami parengti klausimynai, kurių dėka juos išanalizavus „nutiesiami keliai” tobulintinoms mokyklos veiklos sritims.
Kokybės užtikrinimui MCAST administracijoje dirba paskirti žmonės, kurie veda mokymus apie kokybės užtikrinimą visuose centro skyriuose/fakultetuose dirbantiems vadovams ir mokytojams ir kurie yra apmokyti EDEXCEL apie kokybės užtikrinimo mechanizmų veikimą profesinio mokymo įstaigose.
Fakultetų/skyrių išorinį vertinimą atlieka MCAST centro darbuotojai, atsakingi už kokybės sistemos veikimą, o viso Maltos profesinio rengimo centro MCAST išorinį vertinimą atlieka EDEXCEL atsiųsti atstovai. Išduodamas sertifikatas.

Apibendrinimas ir išvados

Palyginamoji Vokietijos, Škotijos ir Maltos profesinio mokymo įstaigų vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmų/sistemų analizė atskleidė, kad visų trijų projekto metu aplankytų šalių profesinio mokymo įstaigose naudojamas savęs vertinimo modelis (artimas Bendrojo vertinimo BVM modeliui).

Aplankytose užsienio šalyse profesinio mokymo įstaigose naudojami kokybės užtikrinimo modeliai rodo, kad:
* visose trijose šalyse profesinio mokymo įstaigų kokybei užtikrinti taikomas savęs vertinimo modelis, kurios tikslas – mokyklos gerovė ir jos veiklos kokybės visais lygmenimis bei visose srityse užtikrinimas;
* profesinio mokymo įstaigų savęs vertinimas vyksta nuolat, sukuriant ir įdiegiant mokykloje nuolatinio savęs vertinimo kultūrą, plėtojant „kokybės kultūrą”;
* siekiama pamatyti pažangą;
* save vertina pačios mokyklos, pradedant nuo mokyklos vadovybės, įtraukiant į savęs vertinimo procesą visą bendruomenę (mokytojus, mokinius, išorės reikšmingus asmenis (pvz. darbdavius)) ir išorės vertintojus;
* išsiskiria dvi dominuojančios tobulinimo technologijos: kokybės vadyba ir bendruomenės mokymasis
* mokyklos, kaip organizacijos savęs vertinimas nepakeičia tradicinių mokykloje naudotų vertinimo metodų ir instrumentų – mokytojų atestacijos, mokyklos vadovų atliekamo vertinimo, mokytojų atliekamo mokinių vertinimo ir pan., – bet juos praplečia ir papildo.
* mokyklos savęs vertinimo instrumentų savitumą sudaro ir tai, kad jais siekiama sujungti įvairių mokyklos bendruomenės grupių – mokytojų, vadovų, mokinių, tėvų, vietos bendruomenės – matymus ir sprendimus apie mokykloje vykstančių procesų vertę ir naudą.
* reguliariai (kas 3 – 5 metus), pasitelkus nepriklausomus ekspertus, įvertinami mokyklų savęs vertinimo bazėje sukaupti instrumentų paketai (pvz. profesinio mokymo programų atitikimas pasikeitusiai situacijai darbo rinkoje, pasikeitus švietimo įstatyminei bazei, švietimo bendruomenės nuostatoms, mokyklų poreikiams, mokyklų veiklos rodikliams ir t.t.).

Rekomendacijos, kuriant ir diegiant vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmus Lietuvos profesinio mokymo įstaigose

Rekomenduotina sukurti ir įdiegti Lietuvos profesinio mokymo įstaigose kokybės užtikrinimo sistemą:
* formuojančią profesinio mokymo įstaigų tobulinimo filosofiją/tobulinimo technologiją ir „kokybės kultūrą” Lietuvos profesinio mokymo sistemoje;
* kurioje aiškiai išsiskiria dvi dominuojančios tobulinimo technologijos: kokybės vadyba ir bendruomenės mokymasis;
* turinčią savęs vertinimo modelio elementų;
* turinčią kokybės užtikrinimą lemiančius veiksnius:
– kokybės procesais tikinti ir sumaniai veikianti profesinio mokymo įstaigos vadovybė;
– kokybės projektų plėtojimas, kai užtikrinamas visuotinis mokytojų, moksleivių ir kt. išorės reikšmingų asmenų dalyvavimas/bendradarbiavimas;
– gerai funkcionuojanti ir realią galią turinti kokybės užtikrinimo darbo grupė;
– nuolatinis kokybės siekimas ir darbas etapais;
– profesinio mokymo įstaigos personalo siekis nuolatos tobulinti savo ir mokyklos veiklą;
– nuolatinis ir periodiškas pokyčių vertinimas;
– nuolatinis informacijos, reikalingos sprendimams priimti bei tobulinimo veiklai planuoti, kaupimas ir analizavimas;
– refleksijos (grįžtamojo ryšio) kultūros formavimas;
– individualus ir institucinis pasirengimas mokytis;
– profesinio mokymo įstaigos perspektyvų įvertinimo ir bendradarbiavimo vertinimas;
– susitarimų laikymasis ir tęstinumo užtikrinimas;
– realiai jaučiamas poveikis pamokose ir mokyklos kasdienybėje, pažangos vertinimas;
– parama profesinio mokymo įstaigų vadovams ir kokybės užtikrinimo darbo grupei per mokymus, profesionalų konsultavimą ir pasikeitimą gerąja patirtimi;
– suplanuoti ištekliai, reikalingi kokybės vadybos sistemai toliau plėtoti.
* numatančią kokybės užtikrinimo sistemos išorės vertinimą, jo periodiškumą ir reikalingas lėšas.